mūšis

mū̃šis sm. (2), mūšỹs (4) 1. SD14,18 ginkluotas dviejų kariaujančių pusių susirėmimas: Ir mūšis, ir kautynės gali būti puolamojo ir ginamojo pobūdžio rš. Ir sunkiai ėjo Juras, lyg į mūšį P.Cvir. Tautos nenori, kad jų žemės vėl taptų mūšio lauku sp. Kiek aš buvęs ir mūšiuõs, ir visur Vlkv. Tokių mūšių̃ būdavo, kad nėr kur dingt Vlkv. Kur mušas smurtai, ten didis mū̃šis J. Didis mūšis B. Mū̃šio vieta K. Oro mūšis rš. Juma brolytį mū̃šy nušovė Sch16. Šaukiu mūšiop SD118. | prk.: Išnaudotojų klasės neatiduoda savo pozicijų be mūšio (be priešinimosi) sp. 2. Grd muštynės, peštynės: Į ką, į ką jie, bet mū̃šį bailūs Skr. Slunkius ir Pelėdpalaikį ant mū̃šio kusino rengtis K.Donel. Ir pradėjo jiedu kruviną mūšį BsPIV277. Kai tik kuokinė, tai ir mūšiaĩ Ut. Vagysčių, mūšių čia niekur nesigirdi rš. ^ Kuo prieš šliūbą meilė karštesnė, tuo po šliūbo mū̃šiai didesni Krš. 3. SD11, Krš mušimas, mūša: Gausi mūšio, jei netylėsi Trg. Nesutvarkysiu gerumu, tai sutvarkysiu mūšiù Skr. Brolis gavo mū̃šio gerai Žv. Visi lažininkai dirbo i mūšiùs kentėjo Pj. Kits kūdikis žodžio bijos, kits nei mūšio Sch86. Nuo mūšio berods išsisukau Žem. Ims pasakotis, kiek jis prisikentėjęs po tą dvarą, kiek mūšio pakėlęs Žem. Kalėjimus, mūšius ir tūlus persakiojimus kentė DP213. Visa ko kenta tie linai: ir mū̃šių (rišant mušama per surišimą), ir laužymų Grg. ^ Gausi mūšio kaip šuo lytaus Krž. 4. R, KII213 smūgis, kirtis: Kad mū̃šis ant mūšio, tai pajunti J. Daug barimo žodžių ir daug skaudingų mūšių turėjo jis nuog savo pagoniško tėvo iškentėti Kel1881,56. Kaip bus keturiasdešimts mūšių gavę, netur daugesni mušti BB5Moz25,3. Žodžiai vaidinyko yra kaip mūšiai ir pereit širdį BBPam26,22. O kada jiems buvo daug mūšių davę, įmetė juos ing kalinę BtApD16,23. ^ Motinos mūšis kaip sviesto gniūžis Als. Tiek vyro mūšis, tiek sviesto tėpis LTR(Krp). Svetimo žodis skaudesnis už savo mūšį LTR(Vlkv). Du doviu, ne du mūšiu NžR. 5. dūžis, tvinksnis: Paryčiu širdies mūšiai pasidarė stipresni rš. 6. sumušta vieta kūne, žaizda: Sako buvusį kaipo raupuotą dėl tūlų mėlynių, randų, mūšių veido ir kitų dalių kūno SPII219. Idant gydytųse ... nuog mūšių BB2Kar9,15. 7. laikrodžio valandų mušimas: Laikrodis dar eina gerai, tik mū̃šis pasigadino Up. 8. vieno mušimo, sukimo kiekis (apie sviestą): Bliūde sviesto yra jau du mū̃šiai Grš.